Kodėl keliautojai turėtų apmokėti turizmo organizatorių riziką – toks klausimas kilo, kai ypatingos skubos tvarka Seime buvo pateikti, svarstyti ir priimti Turizmo įstatymo pakeitimai keliantys daug abejonių. Įstatymo pakeitimai negelbėja labiausiai pažeidžiamų ir smulkių kelionių organizatorių, sudaro galimybes piktnaudžiauti, dengia pirmiausia finansinių bendrovių nuostolius ir lėšų trūkumą turizmo organizatoriams, o nuostolių apmokėjimą perkelia ant keliautojų pečių.
Turizmo įstatymo pakeitimai iškart pateikti Seimui
Lietuvoje įvedus karantiną, buvo atšauktos jo metu turėjusios įvykti organizuotos kelionės, už kurias keliautojai reikalauja iš kelionių organizatorių grąžinti už keliones sumokėtus pinigus.
Seime iškart atsirado siūlymai keisti Turizmo įstatymą taip, kad kelionių organizatoriai turėtų 6 mėnesius keliautojų pinigams grąžinti, nebent kelionių organizatorius ir keliautojas susitartų kitaip dėl pinigų grąžinimo ar kompensacijos. Atskiro sutarimo su kelionių organizatoriumi nesant, keliautojams tektų laukti iki 6 mėnesių, kol jiems būtų grąžinami už keliones sumokėti pinigai.
Seimas balsavo ir pritarė tokiems siūlymams, tačiau jie grįžo į Seimą pakartotiniam svarstymui po to, kai balandžio 14 d. juos vetavo Prezidentas Gitanas Nausėda.
Naujais įstatymų pakeitimais taip pat planuojama įteisinti kelionių organizatorių kuponus, kaip kompensacijos būdą už atšauktą kelionę, kuri neįvyko dėl karantino, ekstremaliosios situacijos ir panašiais atvejais. Neįvykus kelionei, kelionių organizatoriai galėtų siūlyti keliautojams 12 mėnesių galiojančius vadinamuosius „korona kuponus“, kuriais būtų galima atsiskaityti už kitas keliones.
Šiuo metu galiojančios kelionių organizatorių pareigos ir finansų įstaigų interesai
Pagal šiuo metu galiojančią ir Lietuvoje įgyvendintą ES Kelionių direktyvą, nutraukęs kelionės paslaugų paketo sutartį kelionių organizatorius privalo grąžinti keliautojui visas sumokėtas sumas bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 14 dienų po kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo. Be to, kelionių organizatoriai ir dabar turi teisę pasiūlyti keliautojams pakaitinį paketą, ir tokio pasiūlymo teisę numato Kelionių direktyva. Analogiškos nuostatos taikomos ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Dar daugiau, pagal šiuo metu galiojantį Turizmo įstatymą, jau dabar kelionių organizatoriai privalo užtikrinti savo prievolių vykdymą – tai yra, turėti laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją. Kelionių organizatorius garantuoja, kad jo prievolių įvykdymo užtikrinimas apima ir turisto sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę grąžinimą turistui. Tai reiškia, kad kelionių organizatoriams negalinti vykdyti savo prievolių, įstatyme numatyta tvarka draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja padengti sumas, skirtas turistų nuostoliams kompensuoti.
Tai reiškia, kad naujieji įstatymų pakeitimai būtų naudingi draudimo įmonėms ir finansų įstaigoms. Kelionių organizatoriui turint teisę pinigų grąžinimą keliautojams atidėti iki 6 mėnesių, tuo metu nebūtų pagrindo šių sumų reikalauti iš draudimo įmonių ir finansų įstaigų.
Naujųjų pakeitimų problemos
Šie įstatymų pakeitimai jau buvo ypatingos skubos tvarka priimti Seime balandžio 7 dieną, tačiau Prezidentas G Nausėda tokius pakeitimus vetavo. Šalies vadovas nurodė, kad verslo prisiimta rizika net ir ekstremalios situacijos metu negali būti perkeliama vien ant vartotojų pečių, ir kad toks teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamos vartotojų teisių apsaugos ir prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir Europos Sąjungos teisei.
Keliautojai abejoja, kad po tokių įstatymų pakeitimų kelionių organizatoriai leisis į derybas ir savo noru sutiks sutrumpinti 6 mėnesių terminą kompensacijai. Yra pagrįstų prognozių, kad greičiausiai būtų išnaudojama galimybė dar labiau prailginti kompensacijos laiką po neįvykusios kelionės, pavyzdžiui, išduodant 12 mėnesių galiojančius kuponus.
Siūloma, kad planuojami pakeitimai galiotų esant įvairiems apribojimams – karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu galiojantis Vyriausybės patvirtintas Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašas yra labai platus.
Jeigu įsigaliotų siūlomi įstatymų pakeitimai, kelionių organizatoriai galėtų jais remtis ir atidėti lėšų grąžinimą 6 mėnesiais net ir tokiose situacijose, kai, pavyzdžiui, įvyksta neplanuotas kelių transporto priemonių eismo nutraukimas magistraliniuose keliuose daugiau kaip 4 valandoms arba oro transporto eismo nutraukimas, jeigu bent viename Lietuvos oro uoste nėra galimybės vežti keleivių ir krovinių oro transportu daugiau kaip 7-8 valandas. Abejotina, ar kelionių organizatorių teisės, kurias planuojama suteikti naujaisiais įstatymų pakeitimais, būtų proporcingos tokių įvykių neigiamam poveikiui. Akivaizdu, kad kyla piktnaudžiavimo kuponais rizika, o taip pat ir piktnaudžiavimo delsiant grąžinti lėšas rizika.
Matome, kad naujieji įstatymų pakeitimai naudingi turizmo sektoriaus įmonėms, ypatingai didiesiems kelionių organizatoriams, kurie atšaukė daugiausiai kelionių, ir finansų sektoriaus įmonėms, tačiau šių verslų rizika taip yra perkeliama ant keliones įsigijusių Lietuvos gyventojų pečių. Svarbu tai, kad Lietuvoje jau pastebimas didėjantis nedarbas, daugelis darbuotojų karantino metu buvo ir iki šiol yra prastovose, sumažėjo gyventojų pajamos dėl COVID-19 pandemijos karantino ir beprasidedančios krizės.
Dalis Lietuvoje priimtų teisės aktų yra skirti padėti įvairioms įmonėms ir organizacijoms, tačiau Turizmo įstatymo pakeitimais sprendžiama vieno sektoriaus problema, kuri galėtų būti sprendžiama valstybės suteikiamomis paskolomis ir panašiomis pagalbos priemonėmis. Tačiau, šie pasiūlymai negelbėja labiausiai pažeidžiamų ir mažiausių turizmo sektoriaus įmonių. Turizmo sektorius bene pirmasis pajuto COVID-19 smūgį, ir prognozuojama, kad iki metų galo net dalinio sektoriaus atsigavimo prognozuoti negalima, visgi nė viena valstybinės paramos priemonė turizmo sektoriui nėra numatyta. Turizmą būtina remti ir gelbėti ne bankų interesus ginančiomis įstatymų pataisomis, o realia valstybine parama, kuri nedelsiant pasiektų labiausiai pažeidžiamas smulkiąsias įmones neperkeliant įmonių gelbėjimo naštos keliautojams.
Naujausi komentarai